Supravitalinės reakcijos yra šios:

1. Mechaninis raumenų dirglumas.Sudavus kietu buku daiktu (metaliuniu strypeliu ar plaktuko rankena), per žąsto dvigalvį raumenį, susidaro audinių iškilimas ( idiomuskulinė raukšlė). Matoma idiomuskulinė raukšlė susidaro iki 6 val. po mirties. Praėjus po mirties nuo 6 iki 10 val. idiomuskulinė raukšlė vizualiai nematoma, o randama tik čiuopiant. Praėjus daugiau kaip 12 val. idiomuskulinė raukšlė nesusidaro.

2. Elektrinis raumenų dirglumas. Dirginant elektros srove susitraukia visi veido raumenys (2,5 val. po mirties), susitraukia tik akių vokai ir lūpos (2,5-5 val.), stebima tik akių vokų ir lūpų raumenų fibriliacija dirginimo vietoje (5-8 val. po mirties).

Vėlyvieji lavoniniai reiškiniai

1. Puvimas.

2. Mumifikacija.

3. Saponifikacija (suvarškėjimas).

4. Užsikonservavimas durpyne.

5. Vabzdžių ir graužikų poveikis

Puvimo požymių išsivystymas

1.  

   1. Žalios spalvos dėmė pilvo dešinėje pusėje apatinėje dalyje, vasaros metu ir atviroje vietoje – apie 1 para, patalpose esant kambario temperatūrai – 2-3 paros.

   2. Žalios spalvos dėmė pilvo kairėje pusėje apatinėje dalyje - 12val. vėliau, negu dešinėje pilvo pusėje.

   3. Akių vokų ryškus patinimas ir išsipūtimas, neleidžiantis apžiūrėti akis – 4 paros.

   4. Puviminis venų tinklas pilvo ir šlaunų srityse – 3-4 paros.

   5. Murzinai- žalios spalvos lavondėmės 3-5 paros.

   6. Puviminė žaluma apimanti visą pilvą – 3-5 paros.

   7. Ryškus pilvo išsipūtimas dėl susidariusių puvimo dujų – 4-5 paros.

   8. Puviminė žaluma apimanti visą lavono paviršių – 8-12 parų.

   9. Išreikšta poodinė emfizema, nustatoma vizualiai ir palpuojant – antra savaitė.

   10. Puviminių pūslių atsiradimas ir tikrosios odos apnuoginimas po puviminių pūslių plušimo – antra savaitė.

   11. Išpurtusio liežuvio išlindimas iš burnos, o taip pat murzinai raudono skysčio pasirodymas iš burnos, nosies, išeinamosios angos, iš lytinio plyšio – antra savaitė.

   12. Murzinai raudono skysčio išsiskyrimas iš puviminių pūslių ir audinių bei žymus puvimo paveikto lavono apimties sumažėjimas – 3 mėn.

   13. Puviminė audinių ir organų destrukcija – 3mėn.

   14. Dalinis lavono skeletavimasis, išliekant raiščiams esant lavonui ant žemės vasaros metu – apie 2 mėn, žiemą – apie 1 metai.

   15. Pilnas lavono skeletavimasis esant lavonui ant žemės – 1-3 metai.

Greičiausiai pūna šie vidaus organai : kasa, blužnis, galvos smegenys, plaučiai, kepenys, širdis, inkstai.Dalis organų kaip gimda, kiaušidės, priešinė liauka, skeleto raumenys, riebalinis audinys, stambios kraujagyslės, sausgyslės, kremzlės ir kaulai ilgą laikotarpį nepūna.

1. Puvimas. Tai baltymų skilimas dėl m/o poveikio. Po mirties žmogaus organizme išnyksta apsauginiai barjerai, neleidžiantys daugintis m/o, todėl jų veikla suaktyvėja. Greičiausiai lavonai pūva ore, lėčiau vandenyje, dar lėčiau žemėje.

2. Mumifikacija. Sausoje šiltoje, gerai vėdinamoje aplinkoje lavonas nustoja pūti ir pradeda džiūti. Kai aplinkos oras būna šiltesnis už skysčius lavono viduje, šie greičiau išgaruoja, lavono masė ir tūris labai sumažėja.

3. Saponifikacija (suvarškėjimas). Lavonas suvarškėja trūkstant oro drėgnoje, šaltoje aplinkoje – dažniausiai vandenyje arba molinėje dirvoje.

4. Užsikonservavimas durpyne. Įvyksta lavonui ilgą laiką būnant durpyne. Dėl čia susikaupusių humusinių rūgščių oda sustandėja ir paruduoja, išnyksta puvimo m/o, kauluose esančios mineralinės druskos ištirpsta, išplaunamos, todėl kaulai suminkštėja, tampa lankstūs.