Specifinio imuniteto ištyrimo principai. Remiantis infekcijos pobūdžiu, galima įtarti, kokios imuniteto grandies defektas vyrauja. Gramteigiamųjų mikroorganizmų infekcijos (pvz., pneumokokų, streptokokų) nustatomos antikūnų (B-limfocitų) imunodeficitų atvejais. Sunkios virusinės, grybinės ir kitos oportunistinės infekcijos dažnos ląstelinio (T-limfocitų) imunodeficito atvejais.

Amžius, T-limfocitų deficitas paprastai prasideda jaunesniems kaip 6mėn. kūdikiams, o antikūnų imunodeficitas pasireiškia 6mėn. ir vyresniems kūdikiams.

Pagrindiniai laboratoriniai tyrimai. Humoralinio imuniteto pakankamumo vertinimas – serumo IgG, IgA, IgM, IgE. Ak prieš baltyminius antigenus difterijos ir stabligės anatoksiną, prieš virusus-poliomielito, raudonukės, bei Haemophilus influenzae. Izohemagliutininai. Ląstelinio imuniteto pakankamumo vertinimas – Limfocitų kiekio nustatymas. Odos mėginiai.

Nespecifinio imuniteto ištyrimo principai. Remiantis infekcijos pobūdžiu, pasikartojančios stafilokokinės ir gramneigiamosios infekcijos – fagocitų nepakankamumo atvejais. Pasikartojanti Neisseria infekcija būdinga pacientams, sergantiems komplimento sistemos komponentų trūkumu. Tam tikros oportunistinės infekcijos (pvz., P.carinii, Cryptosporidum, Toxoplasma) gali pasireikšti įvairių imunodeficitų atvejais.

Pagrindiniai laboratoriniai tyrimai. Fagocitozės įvertinimas – fagocitų kiekis ir struktūra. Komplemento sistemos įvertinimas – C3 ir C4 kiekio nustatymas.