Pirmiausiai įvertiname, ar yra refleksai, po to, kokie refleksai yra ir ką tai reiškia. Izoliuoti refleksų pokyčiai diagnostinės reikšmės neturi. Reikia lyginti abiejų kūno pusių refleksus. Refleksas- tai nervų sistemos reakcija į išorinius ir vidinius dirgiklius. Skirstomi į:

• Sausgyslių- antkaulio (gilieji refleksai)

• Odos ir gleivinių (paviršiniai)

Refleksai gali:

• Išnykti arba susilpnėti- arefleksija, kai nutrūksta reflekso lankas dėl:

  • Padidėjusio intrakranijinio spaudimo

  • Nugaros smegenų pažeidimo

  • Nervinio rezginio šaknelės pažeidimo

  • Raumenų atonijos

  • Sąnarių kontraktūros

• Hiperrefleksija, kai nutrūksta žievės slopinimas, žievė nebeslopina reflekso lanko:

  • Centrinių motoneuronų pažeidimas (centrinis pažeidimas)

  • Padidėja bendras nervinis dirglumas

• Patologiniai refleksai- yra pas visus naujagimius, bet augant išsivysto slopinimas iš smegenų žievės. Patologiniai refleksai išsivysto, kai pažeidžiamas piramidinis laidas ir smegenų žievė nebeslopina šių refleksų, pvz., čiulpimo, griebimo, Babinskio.

• Sustiprėjus sausgyslių refleksams gali pasireikšti klonusas – ritmiškas staigus padirginto raumens susitraukinėjimas. Jis gali būti:

• Girnelės klonusas

• Pėdos klonusas

• Babinskio (pastoviausias). Braukiama soniniu pedos krastu is apacios i virsu. Kojos nykštys išsitiesia, o kiti pirštai išsiskečia vėduokle

• Rosolimo. Plaktuku trenkiama į rankos pirštų išorinę dalį. Pirštai linksta žemyn

• Openheimo. Pirštais braukiama tiriamojo priekiniu blauzdos paviršiumi iš viršaus žemyn. Kojos nykščio dorsifleksija. Difuzinio smegenų pažeidimo, kaktinės skilties pažeidimo

• Straublio. Plaktuku sudavus per viršutinę ar apatinę lūpą, jos susitraukia ir atsikiša į priekį.

• Čiulpimo. Mentele braukiant per lūpas atsiranda čiulpimo judesiai.

• Griebimo. Plaktuko kotu braukiant per ligonio delną tiriamasis tvirtai jį sugriebia.