Reabilitacija - medicininių, socialinių, profesinių, juridinių priemonių komplekso taikymas, siekiant maksimalaus asmens funkcinio aktyvumo. (PSO, 1969 m.)

Reabilitacijos sistemos sudėtinės dalys:

1. Teisinė

2. Medicininė

3. Profesinė

4. Ugdymas

5. Kompensacinė technika, protezavimas, ortopedija

6. Aplinkos pritaikymas

7. Kultūra, sportas, laisvalaikis, religija

8. Informacijos teikimas

9. Transporto s-mos paslaugos

10. Socialinė globa ir kt. socialinės paslaugos

11. Prarastų pajamų kompensavimas

12. Specialistų rengimas

13. Išlikusio darbingumo ir neįgalumo įvertinimas

Reabilitacijos veiklos principai:

1. T.b. taikoma visiems, kuriems jos reikia.

2. Pradedama pirmomis sunkios ligos ar traumos dienomis.

3. Max. artinama prie gyvenamosios vietos.

4. Vykdo reabilitacijos specialistų komanda.

5. Atliekama kompleksiškai (medicininė, profesinė, aplinkos pritaikymo ir t.t. reabilitacija).

6. Individualumas (pritaikoma kiekvienam ligoniui atskirai, pagal individualius poreikius).

7. Neįgalių žmonių dalyvavimas („kad būtų apsuptas likimo draugų“).

8. Šeimos narių įtraukimas.

9. Grįžtamojo ryšio užtikrinimas.

10. Ekonominio efektyvumo vertinimas.

Tikslai:

1. Užkirsti kelia neįgalumui, jį sumažinti.

2. Sergančiuosius neįgaliuosius integruoti į visuomenę.

Uždaviniai: gerinti ligonio funkcinę būklę bei jo adaptaciją.