Pirštakaulių lūžiai dažniau būna skeveldriniai, rečiau skersiniai ar įstrižiniai. Jei lūžio linija apima vidurinį falangos trečdalį, stebimas tipinis fragmentų poslinkis: tarp lūžgalių susidaro kampas, kurio pagrindas nukreiptas į dorzalinę pusę. Proksimalinio fragmento dislokacijos voliarine kryptimi priežastis – sliekinių raumenų ir paviršinių pirštų lenkiamųjų raumenų trauka proksimaline kryptimi. Jei traumos metu galinė piršto falanga yra maksimaliai sulenkta, įvyksta sąnarinis lūžimas. Tada būna tipiška deformacija – galinė falanga yra fleksijos padetyje.

Simptomai:

Jei lūžęs pirštikaulis, būdingas stiprus piršto patinimas. Žiūrint iš šono stebima deformacija – tarp fragmentų susidaręs kampas. Jei šis kampa didelis, palpuojant lūžio vietą galima apčiuopti aštrų distalinio fragmento kraštą. Lokalus skausmas, stiprėjantis mėginant judinti pirštus per savuosius pirštų sąnarius.

Gydymas

Esant lūžimui be fragmentų dislokacijos pirštai ir plaštaka imobilizuojami gipso longete nuo galinių pirštakaulių iki vidurinio dilbio trečdalio. Imobilizuojant pirštams suteikiama fleksijos padėtis.

Jei lūžimas su fragmentų dislokacija:

Pagrindinės falangos lūžimas - uždara vienmomentė fragmentų repozicija, delniniai pirštų sąnariai sulenkiami 45º kampu, savieji pištų sąnariai - 70º kampu, disatlinis savojo piršto sąnarys sulenkiamas minimaliai - 30 º. Gipso longetė dedama iš delninės plaštakos pusės, antra – iš nugarinės. Distalinis piršto galas papildomai fiksuojamas gumine juostele prie delninės longetės.

Atvira fragmentų repozicija ir osteosintezė Kiršnerio virbalais. Po operacijos galima išvengti antrinio lūžgalių poslinkio.

Esant skeveldriniam lūžimui gydome taikant dozuotą kompresiją ar distrakciją.

Komplikacijos:

Sulėtėjusi konsolidacija;

Pseudoartrozė;

Antrinė lūžgalių dislokacija.