Gydymo tikslai:

1. Malšinti klinikinius simptomus,

2. Apsaugoti nuo ŪMI,

3. Išvengti sutrikusios širdies veiklos sukeltos (kardialinės) mirties.

Ligoniai, sergantys NKA, hospitalizuojami.

Gydymas:

1. Aspirinas ir klopidogrelis veiksmingai saugo nuo MI → skiriama visiems ligoniams, kuriems diagnozuota NKA ir nėra kontraindikacijų. Vieną kartą skiriama 162–325 mg aspirino, o vėliau – po 75–162 mg kasdien. Vieną kartą skiriama 300–600 mg klopidogrelio, vėliau po – 75 mg kasdien iki vienų metų.

2. Ligoniams papildomai skiriama mažos molekulinės masės heparino, pvz., enoksaparino (1 mg/kg kas 12 val. į poodį 8 paras ar ligonio stacionarizavimo laikotarpiui) arba naujų sintetinių antikoaguliantų, pvz., pentasacharido Xa faktoriaus inhibitoriaus (fondaparinux) ar sintetinio tiesioginio trombino inhibitoriaus (bivalirudin).

3. Ligoniams, kuriems diagnozuojama NKA, nustatytas ST segmento nusileidimas EKG, padidėjusios Tn I ar T vertės ir numatoma atlikti PTVAA, kartu su aspirinu ir heparinu vartoja GP IIB/IIIA inhibitorius (abciximab, eptifibatide, tirofiban), pvz., tirofibano infuzija: 0,4 μg/kg/min. 30 min., o vėliau 0,1 μg/kg/min., atlikus PTVAA infuzija tęsiama 18–24 val.

4. Nitratai veiksmingai malšina simptomus → skiriama 0,3–0,6 mg po liežuviu kas 5 min. (iki suminės 1,5 mg dozės). Vėliau, jeigu tęsiasi krūtinės skausmas ar nemalonus pojūtis, miokardo išemija ar AH ir nėra kontraindikacijų, nitratai i/v švirkščiami 5–10 μg/min. Nustatomos vaistų dozės, kol pasiekiamas poveikis arba atsiranda šalutinis poveikis (galvos skausmas, hipotenzija < 90 mm Hg arba 30 % AKS mažėjimas, jei buvo didesnis). Lašinama ne ilgiau kaip 48 val., didžiausia dozė – 75–100 μg/min. Stabilizavus ligonio būklę, ilgai veikiantys nitratai g.b. skiriami KA profilaktikai (izosorbido mononitratas ar izosorbido dinitratas).

5. Visiems per pirmąsias 24 val., jeigu nėra kontraindikacijų, skiriama geriamųjų β-adrenoblokatorių, pvz., metoprololio 50–200 mg/d. Palaikomoji dozė nustatoma, atsižvelgiant į klinikinius simptomus ir ŠSD. Dažnai veiksminga beta adrenoblokada, jei ŠSD 50-60 k/min. Ligoniams, turintiems sunkesnę anginą, širdies veikla g.b. suretinta dar labiau, jeigu nėra bradikardijos sukeltų simptomų ir neatsirado širdies blokada.

6. Analgetikai – jei ankstesnis gydymas nenumalšina skausmo.

7. Ca kanalų blokatoriai - jei β-adrenoblokatoriai ir nitratai yra neveiksmingi arba kontraindikuotini, pvz., diltiazemo 120–480 mg/d ar verapamilio 120–360 mg/d. Verapamilis ir diltiazemas slopina miokardo f-ją → jų vengti, jei yra kr.sk. sistolinė disfunkcija (IF ≤ 40%).

8. AKF inhibitoriai (pvz., ramiprilis 5–10 mg/d ar perindroprilis 2,5–10 mg/d) arba angiotenzino receptorių blokatoriai (pvz., valsartanas ar telmisartanas 40–80 mg/d) skiriami per pirmąsias 24 val. visiems ligoniams, kuriems yra kr.sk. sistolinė disfunkcija (IF ≤ 40 %) ir nėra kontraindikacijų.

9. Antilipidinis gydymas skiriamas visiems ligoniams, kuriems nustatyta NKA, siekiant palaikyti MTL-C < 1,8–2,0 mmol/L ir ne DTL-C < 3,3 mmol/l. Rekomenduojami statinai.

10. Įsidėmėtina: sergantiems NKA negalima skirti NVNU (išskyrus aspiriną), neselektyvių ar selektyviu COX2 inhibitorių, pakaitinio gydymo hormonais, nes jų vartojimas siejamas su ↑ mirštamumo, pakartotinio MI, ŠN ir širdies raumens plyšimo rizika.

11. Didelę riziką turintiems ligoniams, jei gydymas vaistais neveiksmingas, galima atlikti intraaortinę balioninę kontrapulsaciją.

12. Koronarografijos metu nustačius vienos vainikinės krg. funkciškai svarbią stenozę, dažn. rekomenduojama PTVAA ir stentavimas, o kr. vainikinės a. kamieno stenozei (> 50%), dviejų–trijų krg. proksimaliųjų segmentų stenozei (> 70%) – VAJO, ypač jei yra kr.sk. f-jos sutrikimai.

13. Didelę riziką turintiems ligoniams dažniausiai rekomenduojama ankstyvas invazinis, o mažą riziką turintiems ir ypač moterims – konservatyvusis gydymas.