Kurortais laikomos gyvenamosios vietovės, turinčios gamtos gydomųjų veiksnių.

Kurortologija: mokslas, tiriantis gamtinius gydomuosius veiksnius, jų fizines, chemines bei biologines savybes, poveikį sveikam ir sergančiam organizmui, naudojimą profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai. Apima klimatoterapiją, balneoterapiją, peloidoterapiją (gydymas purvu) ir mišriąją terapiją.

Klimatoterapija – specifinių klimato ypatumų panaudojimas gydymo tikslais. Klimatas - daugiametis orų režimas tam tikroje vietoje ties Žemės paviršiumi arba tam tikrame atmosferos aukštyje. Yra 3 pagrindiniai klimatiniai faktoriai:

1) atmosferinis (meteorologinis)

2) žemės (telūrinis)

3) sociologinis (žmogaus įtaka klimatui)

Priklausomai nuo atmosferinių ir žemės veiksnių, skiriamas kontinentinis ir jūrinis klimato tipas. Kalnų klimato gydomasis poveikis gerina audinių regeneraciją, medžiagų apykaitą, detoksikuoja, stimuliuoja kraujo gamybą. Miškų klimato gydomasis poveikis yra raminamasis, bronchodrenuojamasis, hipotoninis bei bakteriocidinis. Dykumų – sekrecinis, dehidratuojamasis bei kraujagyslių plečiamasis. Jūrinio – tonizuoja, drenuoja plaučius, mažina arterinį kraujo spaudimą bei gerina medžiagų apykaitą.

Organizmą veikia visi klimato veiksniai: atmosferos slėgis; oro temperatūra ir drėgnumas; kritulių kiekis; vėjo kryptis ir stiprumas; saulės radiacijos intensyvumas.

Orai pagal jų poveikį sveikatai skirstomi į palankius, sąlyginai palankius ir nepalankius. Meteorotropinės žmogaus reakcijos – tai suma objektyvių procesų ir subjektyvių skundų, kurie blogina žmogaus sveikatą ir mažina jo darbingumą veikiant aplinkos veiksniams.Meteopatinių reakcijų tipai: hipotenzinis, hipertenzinis, hipoksinis, spastinis, tonizuojantis. Jautrūs oro permainoms - meteolabilūs.

Klimatoterapijai priklauso:

• Aeroterapija (atviroje vietoje gryno oro panaudojimas gydymui)

• Aerofitoterapija (gydymas oru, įsotintu augalų aromatinių medžiagų)

• Spelioterapija (gydymas natūralių ar dirbtinių kaip haloterapija požeminių olų mikroklimatu)

• Helioterapija (gydymas saulės spinduliavimu ore)

• Landšaftoterapija (gerėjimasis gamta)

• Hidroterapija (maudymasis vandens telkiniuose)

Balneologinių kurortų pagrindinis gydomasis veiksnys – įvairios sudėties mineralo vandens versmės. Mineraliniais vadinami tokie natūralūs vandenys, kurie dėl savo ypatingos cheminės sudėties ir specifinių fizinių savybių teigiamai veikia sutrikusias organizmo funkcijas, metabolinius, fermentinius, biocheminius ir kitus procesus, todėl yra vartotini ligų prevencijai, gydymui ir reabilitacijai.

Balneoterapija apima išorinį bei vidinį mineralinio vandens vartojimą.

Peloidai – tai medžiagos, kurios susidaro natūralių geologinių procesų metu. Purvo procedūra dirgina odos mechaninius, terminius, cheminius, osmosinius receptorius. Purvo veikiamoje odoje susidaro biologiškai aktyvių medžiagų, kurių sukeltas poveikis atitinka nervų sistemos stimuliaciją.nuėmus procedūrą, poveikis tęsiasi iki 24 val.