Imunoterapija – vėžio gydymas panaudojant biologinio veikimo modifikatorius – vaistus, aktyvinančius imuninės kontrolės mechanizmus. Naudojama šlapimo pūslės vėžio gydymui, recidyvų profilaktikai. Šiuo metu vartojami citokinai: interferonas-α ir interleukinas-2. INTERFERONAI – baltymai pasižymintys priešvirusinėmis, priešnavikinėmis ir imunomoduliuojančiomis savybėmis. INF-α gamina leu, kai juos paveikia virusai, bakterijų produktai, navikinės ar alogeninės ląstelės. Jis jungiasi su specifiniais ląstelių receptoriais, taip per membraną perduodamas signalas ir indukuojama tam tirkų genų veikla. INF-α slopina kai kurių normalių ir navikinių lčst dauginimąsi, pailgindamas jų dalijimosi ciklą, arba sukeldamas perėjimą į G0 fazę. Taip pat jo priešnavikinį aktyvumą lemia poveikis imuninei sistemai ir imuninės sistemos sąveikos su navikinėmis ląstelėmis modifikacija. INFα padidina audinių suderinamumo komplekso (MCH-I) antigenų ekspresiją navikinių ląstelių paviršiuje. Taip juos lengviau atpažįsta Tlimfocitai ir sunaikina. INTERLEUKINAS-2 – glikoproteinas, kurį gamina ir sekretuoja T-limfocitai. Susijungęs su ląst.pav receptoriais, INT-2 skatina antigenu stimuliuotų T-limf proliferaciją, citotoksinį aktyvumą (taip pat ir T-kilerių), citokinų sekreciją. Imunoterapija daugiausiai taikoma išplitusiu inkstų vėžiu ir melanoma sergantiems pacientams gydyti. INFα taip pat naudojamas gydant neHodžkino limfomas, odos Tląstelių limfomas, Kapoši sarkomą, pleukuotų ląstelių leukemiją bei lėtinę mieloleukemiją.
[
[4]
Komentarai
Rašyti komentarą
Reitingai
