Šios reakcijos dar vadinamos greitomis padidėjusio jautrumo reakcijomis, IgE sukeltomis arba anafilaksinėmis – atopinėmis reakcijomis. Šiose reakcijose dalyvauja IgE klasės antikūnai, bazofilai bei putliosios ląstelės, savo membranose turintieji didelio afiniškumo IgE Fc fragmento receptoriaus FcεRI.

Etapai:

• antigenas (alergenas) patenka į organizmą;

• sintetinami specifiniai IgE antikūnai;

• pasigaminę IgE antikūnai fiksuojami labrocitų ir bazofilų membranose (per FcεRI)

Šių trijų reakcijų seka yra vadinama organizmo sensibilizacija. Toliau:

• antigenas (alergenas) patenka pakartotinai;

• antigenas prisijungia prie IgE Fab fragmentų;

• putliosios ląstelės arba bazofilai aktyvinami, kai antigenas kryžmiškai sujungia ne mažiau kaip dvi IgE molekules

• aktyvinant sukeliama putliųjų ląstelių ir bazofilų degranuliacija, iš granulių išsiskiria mediatoriai, sintetinami lipidiniai mediatoriai ir citokinai;

• išsiskyrusios biologiškai aktyvios medžiagos: mažina smulkiųjų kraujagyslių tonusą, didina jų pralaidumą, sukelia lygiųjų raumenų spazmus (bronchų, virškinamojo trakto, urogenitalinių takų), didina gleivių sekreciją, sukelia ląstelių (eozinofilų, neutrofilų, monocitų, limfocitų, kartais bazofilų) migraciją į imuninio konflikto vietą.

Taigi anafilaksinių – atopinių reakcijų ląstelės taikiniai yra kraujagyslių endotelis ir jų lygieji raumenys, gleivinių lygieji raumenys bei gleives sekretuojančios ląstelės.

Pagrindiniai greitų padidėjusio jautrumo reakcijų komponentai yra tokie:

• IgE klasės antikūnai;

• putliosios ląstelės ir bazofilai;

• putliosios ląstelės ir bazofilų išskiriami mediatoriai;

• eozinofilai ir jų išskiriami baltymai.

Reakcijas sukeliančius antigenus įprasta vadinti alergenais. Tai nekenksmingos, netoksiškos, nesidauginančios organizme medžiagos; patologiją lemia imuninis atsakas į jas. Alergenai visuomet yra egzogeninės medžiagos. Į organizmą jie patenka įvairiais keliais: pro burną, kvėpavimo takus, per odą, kraują.

Svarbiausi alergenai ir kiti skatinamieji veiksniai:

• įkvėpiamieji alergenai (namų dulkių erkės, pagalvių plunksnos, tarakonų, kačių, šunų alergenai, pelėsių sporos, žiedadulkės);

• maisto alergenai (pienas, kiaušiniai, žuvis, riešutai, šokoladas, uogos, daržovės, vaisiai);

• vabzdžių nuodai;

• vaistai (antibiotikai, B grupės vitaminai, aspirinas, kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo);

• vakcinos;

• sąlyčio alergenai (cheminės medžiagos, vaistai, augalai);

• fiziniai veiksniai: šaltis, karštis, vibracija, spaudimas, saulės radiacija;

• emocijos, įtampa.

Apžiūra:

1. Kūno odos ir gleivinių pokyčiai.

Nustatomas: 1) pokyčių pobūdis, 2) vieta, 3) išplitimas.

Įvertinama, ar nėra: 1) bėrimų, 2) pabrinkimų, 3) nukasymų, 4) odos sausumo.

Galimos pūkšlės, pabrinkimai, odos paraudimas, makulopapulinis bėrimas, mazginė eritema, pūslelės, erozijos, oda gali būti sausa, paraudusi ir pleiskanojanti.

2. Akių junginių paraudimas;

3. Sąnarių patinimas (seruminės ligos metu).

Apčiuopa ir stuksenimas:

Galimas:

• blužnies, kepenų, limfmazgių padidėjimas (seruminės ligos metu).

• padažnėjęs pulsas, staigus AKS kritimas (anafilaksinio šoko metu).

Auskultacija:

Sausi karkalai (būdingi alerginei obstrukcijai).

Svarbiausi laboratoriniai tyrimai, atliekami alergozėms patvirtinti:

1. Odos mėginiai su alergenais (dūrio, įodiniai , lopo mėginiai).

2. Provokaciniai mėginiai (ypač svarbūs maisto alerginai nustatyti).

3. Eozinofilų nustatymas kraujyje ir sekretuose (pvz., nosies sekrete daugiau kaip 10 proc. eozinofilų skaičiau padidėjimas būdingas alerginei slogai).

4. Bendrojo IgE kraujo serume nustatymas (padidėjimas būdingas atopijai).

5. Specifinių IgE klasės antikūnų nustatymas kraujyje ir sekretuose ( kai yra atopija, padeda patikslinti alergijos priežastį).

6. Komplemento sistemos tyrimas ( C1 esterazės inhibitoriaus stoka būdinga paveldimai angioedemai).