PSO duomenimis, 80% visų infekcinių ligų atvejų yra užsikrečiama per vandenį. Bakterinės kilmės -vidurių šiltinė, paratifas, cholera, ūminis gastroenteritas; virusinės – hepatitas A ir E, virusinis gastroenteritas su viduriavimu; parazitinės-amebinė dizenterija, leptospirozė, gastroenteritas. Be to gali būti ir kirmėlių kiaušinių. Epidemiologiniu atžvilgiu ypač pavojingi infekcinių ligoninių, skalbyklų, pirčių nešvarumai, taip pat kai kurie pramoniniai nuleidžiamieji vandenys (mėsos kombinatų bei skerdyklų, kailių fabrikų ir kt.). Ligų sukėlėjai ilgai išlieka vandenyje: dizenterijos lazdelės, choleros mikrobai, poliomielito sukėlėjai. Tuliaremija užsikrečiama per vandenį, į kurį šios ligos sukėlėjai pakliūva, įkritus žiurkių, pelių lavonams. Leptospirozės – tipiškos vandens infekcijos. Sergančių žiurkių šlapime esančios leptospiros užteršia vandenį. Profilaktika – gerti tik tinkamai apdorotą vandenį.Didžiausią fluoro kiekį žmogus gauna su maistu – valgydamas ir gerdamas, o pagrindinis jo šaltinis yra geriamasis vanduo. Tiek per didelės, tiek per mažos fluoro koncentracijos geriamajame vandenyje taip pat gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama ir Lietuvoje taikoma optimali fluorido koncentracija geriamajame vandenyje, atsižvelgiant į įvairaus amžiaus žmonių poreikius, yra 0,5–0,8 mg/l. Pagrindinis jodo šaltinis yra maisto produktai. Iki 98 proc. reikiamo jodo kiekio žmogaus organizmas gauna su maistu ir vandeniu ir tik 2 proc. su įkvepiamu oru. Lietuvos požeminiame vandenyje ir dirvožemyje bei vietiniuose maisto produktuose, šio mikroelemento beveik nėra.