Antidepresantai yra grupė vaistų depresinėms ligoms gydyti. Atsižvelgiant į cheminę sandarą ir poveikį, jie skirstomi į tris grupes:

1. Cikliniai antidepresantai.

2. Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAO inhibitoriai).

3. Selektyvūs (atrankieji) serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).

 

Daugiausia vartojama ir dažniausiai apsinuodijama cikliniais antidepresantais,

iš kurių nuodingumu išsiskiria tricikliai antidepresantai.

 

CIKLINIAI ANTIDEPRESANTAI

Tretiniai tricikliai aminai: imipraminas, amitriptilinas, klomipraminas, doksepinas, trimipraminas.

Antriniai tricikliai aminai: nortriptilinas, protriptilinas, desimipraminas.

 

Klinika

Pirmieji apsinuodijimo simptomai yra:

• burnos džiūvimas,

• regėjimo sutrikimas,

• neramumas, sujaudinimas ir dezorientacija,

• parestezijos,

• regėjimo haliucinacijos.

• sustiprėja sausgyslių refleksai, raumenų tonusas,

• prasideda miofibriliacijos, ga­lūnių trūkčiojimai.

 

Sunkesnių apsinuodijimų atvejais:

• slopinama sąmonė,

• prasideda traukuliai, epilepsinė būklė, koma,

• atsiranda širdies ritmo ir laidumo sutrikimai,

• hipotenzija,

• acidozė,

• slopinamas kvėpavimo centras.

 

Ilgiau tęsiantis traukuliams, gali prasidėti rabdomiolizė ir ūminis inkstų nepakankamumas.

 

Diagnostika

 

Specialių tyrimų, patvirtinančių apsinuodijimą, nėra.

 

Būdingi pokyčiai elektrokardiogramoje:

• įvairaus laipsnio atrioventrikulinės blokados,

• viduskilvelinio laidumo sutrikimai: QRS pailgėjimas daugiau kaip 0,1 s, T dantelio pokyčiai, QT ilgėjimas.

 

Tiriant kraujo dujas ir pH, būdinga mišraus tipo acidozė.

Visi kiti klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai atliekami, atsižvelgiant į klinikinę situaciją.

 

Gydymas

Visi pacientai, išgėrę didesnę kaip gydomąją ciklinių antidepresantų dozę, turi būti guldomi į ligoninę, net jei ir nėra klinikinių apsinuodijimo požymių, ir stebimi ne trumpiau kaip 6 val. Būklei blogėjant, pacientai guldomi į intensyviosios terapijos skyrių, kur būtina stebėti jų širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

 

Nespecifinės detoksikacijos priemonės:

• Sukelti vėmimo negalima, nes kyla traukulių pavojus.

• Skrandį plauti rekomenduojama, kai išgerta didesnė kaip 10 mg/kg ciklinių antidepresantų dozė, plovimas veiksmingas iki 12 val. po apsinuodijimo.

• aktyvintosios anglies skiriama 0,5-1,0 g/kg.

 

Rezorbuotų nuodų pašalinimas:

• Kartotinis anglies skyrimas po 20-25 g kas 2-4 val.

• Forsuota diurezė, hemodializė, hemosorbcija ir kiti rezorbuotų nuodų greitesnio šalinimo metodai neveiksmingi, nes antidepresantai lipofiliški, jų pasiskirstymo tūris didelis.

 

Gydymas priešnuodžiais:

• Aprašomi bandymai taikyti fragmentuotus antikūnus prieš įvairius anti­depresantus, tačiau jie yra labai brangūs ir jų vartojimas nepaplitęs.

 

Simptominis gydymas:

• Acidozė koreguojama natrio hidrokarbonato tirpalo infuzijomis arba su­keliant hiperventiliaciją ir palaikant pH tarp 7,45-7,55 ribų. Laiku pradėjus koreguoti acidozę, neretai išvengiama įvairių širdies ritmo ir laidumo sutrikimų.

 

• Aritmijų medikamentinis gydymas:

1)Fenitoinas gerina miokardo kontraktiliškumą ir laidumą. Skiriama po 5-7 mg/kg, lėtai lašinant į veną.

2)Lidokainas tinka skilvelinių aritmijų atvejais. Didelės jo dozės blogina miokardo kontraktiliškumą.

3)Torsades depointes tipo skilvelinėms aritmijoms gydyti skiriama mag­nio sulfato į veną arba atliekama elektrinė širdies stimuliacija.

 

• Hipotenzija koreguojama, suteikus Trendelenburgo padėtį ir skiriant kristaloidų tirpalų į veną. Jeigu prireikia vazopresorių, skiriama noradrenalino.

 

• Traukuliai slopinami diazepamo injekcija, kartais taikoma miorelaksacija ir bendrinė narkozė.

 

• Kitas simptominis gydymas skiriamas, atsižvelgiant į klinikinę situaciją.