ŽIV – tai žmogaus imuno deficito virusas, kuris priklauso retrovirusų Retroviridae šeimai. Jis turi didelio melekulinio svorio RNR, kuri gali įeiti į ląstelės DNR ( proviruso būklę) dėl specialaus fermento, būdingo šiai šeimai – atv.transkritptazės. Šiuo metu žinomi du ŽIV virusai: ŽIV-1 ir ŽIV-2. Infekcijos šaltinis yra užsikrėtęs ŽIV ir AIDS sergantis žmogus; sukėlėjęs perduodamas iš žmogaus žmogui:

• Lytiniu keliu

• Per kraują ir juo užterštus žmogaus biologinius skysčius

• Iš motinos vaikui( nėštumo metu per placentą, per motinos pieną, gimdymo metu per per placentą, kai susimaišo jų kraujas)

ŽIV infekcija yra liga, kuri neturi jai būdingų požymių ar sindromų kaip daugelis kitų infekcinių ligų. Užsikrėtus šios ligos sukėlėju, patogeninis procesas praeina keletą ligos laikotarpių, kuiriems būdinga savotiška serologinių dinamika.

ŽIV klinika:

Užsikrėtimo laikotarpis: užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti kitą praėjus 1-3 paroms nuo pirmojo užsikrėtimo. I.P.3-24 savaitės. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų klinikinių ligos požymių praeina nuo 21 dienos iki 24 savaičių. Pirminio ŽIV užsikrėtimo požymiai būdingi apie 50% užsikrėtusiųjų. Jie priklauso nuo viruso išėjimo organizme.

Ūminis ligos laikotarpis: Pirmieji užsikrėtimo požymiai:

• Karščiavimas( apie 90% užsikrėtusiųjų)

• Galvos skausmai

• Astenija

• Raumenų skausmai

• Silpnumas

• Faringitas

• Angina ( eriteminė, eriteminė-membraninė arba membraninė)

• Makuliopapulinis bėrimas, praėjus kelioms dienoms po karščiavimo

• Odos gleivinės išopėjimas, ypač burnoje ir lytiniuose organuose

• Antrąją savaitę beveik puse užsikrėtusiųjų padidėja periferiniai kaklo, pažastų ir kirkšnių limfmazgiai, kurie palengva per keliolika savaičių ar mėnesių sunormalėja.

Besimptomis laikotarpis. Jis trunka apie 5-7 metus. Jokių klinikinių ligos požymių nėra.

Su AIDS susijęs ligų kompleksas:

• Padidėję bent dviejų grupių limfmazgiai, jie išlieka padidėję bent 3 mėnesius,.

• Be priežasties arba pasikartojantis karščiavimas ( temperatūra aukštesnė nei 38C) trunkantis ilgiau nei 3 mėnesius.

• Svorio kritimas

• Silpnumas, negalavimas

• Be priežasties trunkantis ilgiau nei 1 mėnesį viduriavimas( dg.nei 2 kartus per parą)

• Prakaitavimas, ypač naktimis

• Odos ir gleivinių nespecifinės odos ligos

Įvairių organų bei sistemų pažaidos ŽIV infekcijos atveju. Susilpnėjus žmogaus imunitetui iki kritinės ribos, prasideda AIDS sindromas, kuris pažeidžia sistemas ar organus.

Skiriamos trys fazės, atspindinčios ŽIV ir organizmo sąveikos dinamiką:

1. Ankstyvoji, ūminė fazė. Šiuo laikotarpiu būdingas organizmo atsakas į ŽIV. Iš pradžių būna intensyvi ŽIV replikacija, viremija, ir virusas išsisėja po viso organizmo limfinį audinį. Šiai fazei būdingas didelis CD4 T limfocitų mažėjimas, ŽIV išskiriamas iš kraujo, kraujyje nustatomas ŽIV antigenas p24. Šis laikotarpis iki specifinių AT susidarymo vadinams lango periodu. Po to formuojasi specifinis priešvirusinis imunitetas( 3-7 savaitę po užsikrėtimo), pasireiškiantis serokonversija- specifinių anti-ŽIV antikūnų susidarymų. Taip pat susidaro virusui specifiški CD8+ citotoksiniai T limfocitai, kurių aptinkama kraujyje, viruso titrai tuo metu kraujyje mažėja, o virusai pasklinda po viso organizmo limfinę sistemą. Šiai fazei yra būdinga ūminės infekcijos klinika.

2. Tarpinė, lėtinė fazė- ŽIV latentinė fazė ir jo minimali replikacija limfinių organų CD4+ T limfocituose ir makrofaguose. Po pradinės fazės kovos tarp viruso ir šeiminiko nusistovi pusiausvyra daugeliui metų, kurią atspindi gana patovus viremijos laipsnis. AIDS progresavimo pagrindinis rodiklis šiuo laikotarpiu yra ŽIV-1 kiekis RNR kraujyje, rodantis viremijos laipsnį. Kliniškai ši fazė gali būti asimptominė, arba pasireikšti generalizuota limfadenopatija, nesunkia oportunistine infekcija, karščiavimu, odos bėrimu.

3. Galinė, krizės fazė – pasireiškia sunkiu imuninės sistemos sutrikimu, didelio laipsnio viremija, bei ryškia klinika. Ligoniai ilgesnį laiką karščiuoja, sulysta, viduriuoja. CD4+ T limfocitų skaičius mažėja ir kai peržengia 200 CD4+ T limfocitų μl kraujo ribą, laikoma, kad ligoniu jau yra AIDS būklė.Negydant daugeliui ligonių ŽIV infekcija progresuoja ir AIDS išsivysto vidutiniškai per 7-10 metų

Galinės krizės fazė AIDS, kuriam vbūdingas karščiavimas, svorio mažėjimas, viduriavimas, generalizuota limfadenopatija, įvairios oportunistinės infekcijos, neurologiniai pokyčiai bei navikų atsiradimas.