Šlapimo pūslės traumo gali būti atvirosios (dažniausiai kartu sužalojamas ir žarnynas; iš žaizdos skiriasi kruvinas šlapimas) ir uždarosios, kuris dar skirstomos į:

• Ekstraperitoninės šlapimo pūslės plyšimas dažniausiai būna kartu su dubens kaulų lūžiais, kurių lūžgaliai praduria šlapimo pūslės sienelę. Susidaro paravezikinė urohematoma, kuri spaudžia šlapimo pūslę iš šonų ir ji ištįsta vertikalia kryptimi.

Diagnostika:

• Simptomai: pilvo apačios skausmas (iki šoko); ligonis negali pasišlapinti arba šlapinasi silpna srove su krauju; pilvo apačioje galima apčiuopti urohematomą.

• Dubens apžvalginė rengenograma: galima amtyti lūžusisu dubens kaulus.

• Retrogradinė cistograma: matomas kontrasto išsiliejimas šalia šlapimo pūslės; šlapimo pūslės kontūrai ištįsę į viršų, panašūs į cilindrą arba kraiušę.

• Echoskopija: nustatoma mažojo dubens hematoma (urohematoma).

• Cistoskopija.

• Intraperitoniniai šlapimo pūslės plyšimai būna dėl buko smūgio, esant prisipildžiusei šlapimo pūslei. Kadangi šlapimo pūslės viršūnėje pūslės raumenys yra silpnesni, dažniausiai ten šlapimo pūslė ir plyšta, o šlapimas išsilieja į pilvaplėvės ertmę.

Diagnostika:

• Simptomai: stiprus ksuamas plintantis po visą pilvą; negalėjimas šlapintis; pamažu ryškėja peritonito požymiai; dėl šlapimo rezorbcijos iš pilvaplėvės ertmės prasideda azotermija, kuri sukeliai intoksikacija.

• Retrogradinė cistograma: matoma į pilvaplėvės ertmę išsiliejusi kontrastinė medžiaga

• Echoskopija: nustatomas pilvaplėvės ertmėje esantis skystis ir neaiškūs šlapimo pūslės kontūrai.

• Cistoskopija.

• Jei nėra galimybių atlikti cistogramos, galima įkišus kateterį į šlapimo pūslę, suleisti tikslų antiseptinio skysčio kiekį ir po to tiksliai pamatuoti iš šlapimo pūslės pro kateterį ištekėjusio skysčio kiekį. Jo bus daugiau (ištekėjo šlapimas, esantis už šlapimo pūslės ribų) arba mažiau (suleistas kystis pateko už pūslės ribų).